Žana

Žana yra tarptautinė vardo forma, susijusi su hebrajišku vardu Jochanan, reiškiančiu „Jahvė yra maloningas“. Per graikų ir lotynų kalbų tarpininkavimą ši šaknis davė vardus Johannes, Johanna ir jų įvairias europines atmainas. Prancūzų kalboje susiformavo Jeanne, o daugelyje kalbų paplito panašios formos, tarp jų ir Žana. Lietuviškas rašmuo „Ž“ atspindi tarimo adaptaciją vietinėje kalbinėje aplinkoje.

Lietuvoje Žana suvokiama kaip tarptautinis, miestietiškas ir gana modernus vardas. Jis neturi tokio gilaus archajiško lietuviško sluoksnio kaip senieji baltiški vardai, tačiau yra gerai prigijęs kasdienėje vartosenoje. Vardas dažnai vertinamas dėl savo trumpos formos, aiškaus skambesio ir lengvo atpažįstamumo įvairiose kalbose. Jis tinka šeimoms, ieškančioms europietiško, bet Lietuvoje įprasto vardo.

Žana Lietuvoje labiau išpopuliarėjo XX amžiuje, kai stiprėjo tarptautinių vardų vartojimas. Sovietmečiu ir vėlesniais dešimtmečiais trumpi, lengvai ištariami vardai tapo ypač mėgstami miestuose. Nors vardas nėra senasis lietuviškas, jis jau seniai tapo atpažįstama vardyno dalimi. Šiandien jis suvokiamas kaip klasikinis, bet ne pernelyg dažnas pasirinkimas.