Etimologija
Agota yra gimininga vardui Agata ir siejama su graikų būdvardžiu agathē, moteriškąja forma iš agathos, reiškiančio „gera“, „kilni“. Per lotynų ir bažnytinę tradiciją vardas išplito po Europą ir įgijo daug vietinių variantų. Lietuvių kalboje Agota yra sena ir natūraliai įsitvirtinusi forma. Jos skambesys išlaiko archajišką, liaudiškai artimą toną.
Kultūrinis kontekstas
Lietuvoje Agota turi senoviško ir etnografinio vardo atspalvį. Jis neretai siejamas su tradicine kaimo kultūra, papročiais ir senesnių kartų vardynu. Dėl to vardas gali atrodyti jaukus, savas ir lietuviškame kontekste labai atpažįstamas. Pastaruoju metu tokie vardai kai kuriems tėvams vėl tampa patrauklūs dėl autentiškumo.
Istorinis kontekstas
Agota Lietuvoje buvo vartojama jau seniai, ypač ankstesniais šimtmečiais, kai kalendoriniai ir šventųjų vardai turėjo didelę įtaką. XIX ir XX amžiaus pradžioje šis vardas buvo žinomas gana plačiai, ypač tradicinėse bendruomenėse. Vėliau jį nustelbė modernesni arba tarptautiniai vardai. Šiandien Agota labiau vertinama kaip klasikinis, istorinį skambesį turintis vardas.