Etimologija
Etimologiškai Arūnė remiasi tuo pačiu pagrindu kaip ir Arūnas. Priesaga -ė čia žymi moterišką vardo formą, būdingą lietuvių asmenvardžių sistemai. Kadangi pats Arūnas turi ne iki galo aiškią etimologiją, ir Arūnės reikšmė aiškinama atsargiai. Vis dėlto vardas tvirtai įsitvirtinęs kaip savarankiškas moteriškas asmenvardis.
Kultūrinis kontekstas
Arūnė Lietuvoje vertinama kaip lietuviškai skambantis, neperkrautas ir elegantiškas vardas. Jis dera tiek su tradicine, tiek su šiuolaikine vardų estetika. Vardas dažnai asocijuojasi su moteriškumu, kuklumu ir vidine stiprybe. Dėl to jis patrauklus šeimoms, ieškančioms ne pernelyg dažno, bet aiškiai lietuviško vardo.
Istorinis kontekstas
Arūnė Lietuvoje pradėta plačiau vartoti XX amžiuje, kai išpopuliarėjo tautiniai ir poriniai vardai. Nors jis niekada nebuvo tarp pačių dažniausių moteriškų vardų, išliko žinomas ir atpažįstamas. Jo vartojimas atspindi lietuviško vardyno plėtrą moderniuoju laikotarpiu. Vardas ir šiandien skamba aktualiai, nors nėra masinis.