Etimologija
Arūno etimologija nėra visiškai aiški, todėl vardotyroje pateikiami atsargesni aiškinimai. Jis siejamas su lietuvių vardų darybos tradicija ir gali būti laikomas naujesniu lietuvių vardynu paremto formavimo pavyzdžiu. Garsinė struktūra artima kitiems lietuviškiems vardams su ilgais balsiais ir priesaginėmis formomis. Per XX amžių vardas įsitvirtino kaip savarankiškas, plačiai vartojamas lietuviškas asmenvardis.
Kultūrinis kontekstas
Arūnas Lietuvoje suvokiamas kaip solidus, maloniai skambantis ir daugelio kartų priimtas vardas. Jis dažnai siejamas su inteligentiškumu, santūrumu ir patikimumu. Kadangi vardas buvo populiarus kelis dešimtmečius, jis gerai pažįstamas įvairiose visuomenės srityse. Tai vienas tų lietuviškų vardų, kurie išlaiko pusiausvyrą tarp tradicijos ir modernumo.
Istorinis kontekstas
Arūnas ypač išpopuliarėjo XX amžiaus antroje pusėje. Tuo metu Lietuvoje daugėjo lietuviškos kilmės vardų, kurie buvo alternatyva tarptautiniams ar bažnytiniams vardams. Vardas greitai tapo įprastu ir plačiai atpažįstamu. Pastaraisiais dešimtmečiais jo suteikiama rečiau, tačiau jis tebėra klasikinis ir gerbiamas.