Arielis

Arielis kilęs iš hebrajiško vardo Ari'el. Jo pirmasis dėmuo ari reiškia „liūtas“, o antrasis el – „Dievas“. Taigi dažniausia reikšmė yra „Dievo liūtas“, nors kai kuriuose tekstuose vardas turi ir vietovardinį ar simbolinį religinį atspalvį. Per įvairias kalbas jis buvo pritaikytas skirtingomis formomis, tarp jų Ariel, Ariël ir Arielis. Lietuviška forma Arielis atitinka kalbos fonetiką ir vyriškų vardų galūnių sistemą.

Lietuvoje Arielis nėra tradicinis senasis vardas, bet jis dera prie šiuolaikinės tarptautinių vardų vartosenos. Vardas gali būti pasirenkamas dėl savo skambesio, biblinės kilmės ar kultūrinio universalumo. Jis taip pat atpažįstamas iš literatūros, todėl turi kūrybinio ir šiek tiek romantiško įvaizdžio. Dėl reto vartojimo Lietuvoje vardas išlaiko išskirtinumo pojūtį.

Hebrajų tradicijoje vardas žinomas nuo senų religinių tekstų laikų. Europoje jis ilgainiui paplito įvairiomis formomis, ypač per Biblijos vertimus ir literatūrą. Lietuvoje vardas pradėjo labiau girdėtis tik moderniais laikais, kai išaugo tarptautinių vardų priėmimas. Šiandien jis vartojamas kaip retas, bet nebe neįprastas vardas.