Aurimas

Vardas Aurimas siejamas su lietuvių kalbos šaknimi aur-, kuri aptinkama žodžiuose, susijusiuose su aušimu, šviesa ar ryto pradžia. Antroji dalis -imas atitinka lietuvių asmenvardžių darybos modelį, kuris suteikia vardui savitą, vyrišką skambesį. Nors vardas nėra labai senas rašytiniuose šaltiniuose, jo sandara yra aiškiai lietuviška. Jis artimas vardams Aurimas, Aurimantas, Aušrius, kuriuose išlaikoma šviesos ir aušros semantinė kryptis.

Lietuvių kultūroje aušra ir rytas turi stiprų simbolinį krūvį, todėl su šia semantika susiję vardai vertinami kaip pakylėti ir prasmingi. Aurimas skamba moderniai, bet kartu išlaiko tautinį lietuvišką charakterį. Tokie vardai ypač mėgstami šeimose, kurios ieško lietuviško, lengvai tariamo ir pozityvias asociacijas keliančio vardo. Jis dera su lietuviška vardų tradicija, kurioje svarbios gamtos, šviesos ir gyvybės temos.

Aurimas yra palyginti naujesnio laikotarpio vardas, labiau paplitęs XX amžiaus antroje pusėje ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Jis atsirado stiprėjant susidomėjimui lietuviškos kilmės vardais ir kuriant naujus, bet kalbiškai savus asmenvardžius. Skirtingai nuo senųjų krikščioniškų vardų, Aurimas priklauso tautinio atgimimo ir modernios lietuviškos vardininkystės bangai. Vėliau vardas įsitvirtino kaip atpažįstamas, nors ir ne pats dažniausias pasirinkimas.