Etimologija
Vardas Bena susiformavo iš dviejų skirtingų šaltinių. Viena etimologija siejama su lotynų kalbos žodžiu 'benedicta', o kita – su hebrajų kalbos žodžiu 'בן' (ben). Taip pat, Bena gali būti trumpinys iš vardų Benjaminas ir Benediktas, arba vokiško vardo Bernarda[1][3][5].
Kultūrinis kontekstas
Vardas Bena Lietuvoje pradėtas teikti praėjusio amžiaus 3 dešimtmetyje. Jis buvo labiausiai mėgiamas praėjusio amžiaus 6 ir 9 dešimtmečiuose. Šiuo metu šis vardas teikiamas rečiau. Vardas turi šventuosius globėjus, tokiais kaip Šv. Benedikta, Šv. Bernadeta ir Šv. Benas (Benno)[1][3].
Istorinis kontekstas
Vardas Bena Lietuvoje paplito praėjusio amžiaus viduryje. Didžiausiu savo populiarumo laikotarpiu šis vardas buvo suteiktas 2 kartus per metus. Nuo 1999 metų, Benos vardas per metus vidutiniškai suteikiamas mažiau nei 5 kartus[1].