Etimologija
Blažys etimologiškai sietinas su vardu Blažiejus, kuris savo ruožtu kildinamas iš lotyniško Blasius. Trumpesnė forma galėjo susiformuoti šnekamojoje kalboje, supaprastinant ilgesnį bažnytinį vardą. Tokie sutrumpėję ar adaptuoti variantai lietuvių vardyne yra gana įprasti. Blažys yra fonetiškai lietuviškesnis ir kompaktiškesnis variantas.
Kultūrinis kontekstas
Lietuvoje Blažys turi senoviško, regioniško ir liaudiško vardo atspalvį. Jis gali būti suvokiamas kaip artimesnis kasdieniam gyvenimui nei iškilmingesnis Blažiejus. Toks vardas atspindi, kaip tarptautiniai šventųjų vardai buvo pritaikomi lietuvių kalboje. Dėl to jis turi kalbinę ir kultūrinę vertę, nors ir nėra plačiai paplitęs.
Istorinis kontekstas
Tikėtina, kad Blažys buvo vartojamas greta oficialesnės formos Blažiejus, ypač vietinėje ar tarmiškoje aplinkoje. Krikščioniškų vardų trumpinimas ir savitų vietinių formų kūrimas buvo būdingas Lietuvos vardų raidai. Ilgainiui standartinės formos ėmė dominuoti, todėl Blažys tapo retesnis. Šiandien jis išlaiko archajiško ir savito vardo įspūdį.