Etimologija
Ivona siejama su senųjų germanų ir prancūzų vardų grupe, kurioje yra šaknis iv arba if, reiškianti kukmedį. Iš šios šaknies susiformavo vardai Yvon, Yves, Yvonne ir jų regioniniai variantai. Lietuviška forma Ivona priartinta prie vietinės tarties ir rašybos. Dėl to vardas atrodo natūralus lietuvių kalboje, nors jo šaknys yra vakarietiškos.
Kultūrinis kontekstas
Lietuvoje Ivona vertinama kaip gana elegantiškas ir tarptautinis vardas. Jis nėra susijęs su labai sena vietine vardų tradicija, tačiau gerai įsilieja į šiuolaikinį vardyną. Vardas gali būti pasirenkamas dėl savo skambumo, santūrios prabangos ir retumo. Dažnai jis suvokiamas kaip moteriškas, subtilus ir kiek išskirtinis.
Istorinis kontekstas
Lietuvoje Ivona plačiau imta vartoti XX amžiuje, kai daugėjo kitų Europos kalbų įtakos vardams. Ypač tokie vardai tapo patrauklūs dėl tarptautiškumo ir estetiško skambesio. Nors vardas niekada nebuvo tarp pačių dažniausių, jis išliko atpažįstamas. Šiuolaikiniame kontekste tai labiau saikingai vartojamas nei masinis vardas.