Etimologija
Jolita etimologiškai siejama su vardų Jolanta ir Yolanda grupe. Priesaga -ita daugelyje kalbų ir vardų vartojama kuriant švelnesnio, mažybiškesnio ar artimesnio skambesio formas. Lietuvių kalboje vardas įsitvirtino kaip savarankiška forma, nors jo šaknys ir siejamos su ankstesniais europiniais variantais. Dėl savo fonetikos jis skamba lengvai ir natūraliai lietuvių kalbinėje aplinkoje.
Kultūrinis kontekstas
Lietuvoje Jolita buvo ypač mėgstama kaip moderniai ir maloniai skambantis vardas. Jis gerai atspindi XX amžiaus pabaigos vardų madas, kai buvo vertinami trumpesni, švelnūs ir sklandžiai tariami vardai. Vardas siejamas su šiuolaikiškumu, bet kartu yra pakankamai tradiciškai pažįstamas. Dėl to jis išlieka suprantamas ir artimas skirtingoms kartoms.
Istorinis kontekstas
Jolita išpopuliarėjo XX amžiaus antrojoje pusėje, kai Lietuvoje plito trumpesni ir lengvesnio skambesio moteriški vardai. Dalis tokių vardų radosi iš ilgesnių tradicinių ar tarptautinių formų. Vardas ilgainiui tapo savarankišku ir plačiai atpažįstamu. Šiandien jis jau turi tvirtą vietą lietuviškame vardyne.