Kristina

Kristina siejama su lotynišku vardu Christina, kuris savo ruožtu kilo iš graikiško žodžio „christianos“, reiškiančio „krikščionis“. Šio žodžio šaknis susijusi su „Christos“ – „pateptasis“, tai yra Kristus. Vardas Europoje išplito ankstyvosios krikščionybės laikais, ypač dėl šventųjų ir kankinių kulto. Lietuvių kalboje įsitvirtino forma Kristina, kuri yra natūrali ir fonetiškai artima tarptautiniam pavidalui.

Lietuvoje Kristina suvokiama kaip tradicinis, bet kartu moderniai skambantis vardas. Jis dažnas įvairiose kartose, todėl neturi siauro laikmečio žymės. Vardas dažnai siejamas su išsilavinusia, santūria ir patikima asmenybe. Dėl savo krikščioniškų šaknų jis turi ir religinį, ir bendrą kultūrinį atspalvį.

Lietuvoje vardas Kristina plačiau paplito po krikščionybės įsitvirtinimo ir ypač sustiprėjo vėlesniais amžiais per bažnytinę bei europinę vardų tradiciją. XX amžiuje jis buvo vienas iš gerai žinomų moteriškų vardų. Antroje XX amžiaus pusėje ir po nepriklausomybės atkūrimo vardas išliko atpažįstamas, nors jo populiarumas svyravo. Jis priklauso tai vardų grupei, kuri neišnyksta iš vartosenos, nors ir nėra visada tarp pačių madingiausių.