Manfredas

Manfredas kildinamas iš senųjų germanų elementų man ir frid arba fred. Antrasis dėmuo aiškiai siejamas su reikšme „taika“, „ramybė“, o pirmasis įvairiai aiškinamas kaip susijęs su žmogumi ar jėga. Taigi vardas paprastai suprantamas kaip „taikos žmogus“ arba „tas, kurį saugo taika“. Lietuvių kalboje jis prisitaikė su galūne -as, sudarydamas formą Manfredas.

Lietuvoje Manfredas turi daugiau tarptautinio nei vietinio senumo atspalvį, todėl dažnai suvokiamas kaip išsilavinusio, europietiško skambesio vardas. Jis nėra pernelyg dažnas, todėl išsiskiria, bet kartu yra lengvai atpažįstamas. Toks vardas gali būti pasirenkamas dėl tvirto skambesio ir klasikinės vakarietiškos tradicijos. Jis dera tiek šiuolaikinėje, tiek konservatyvesnėje aplinkoje.

Manfredo vardas Europoje vartojamas nuo viduramžių ir siejamas su germanų aristokratine bei istorinės literatūros tradicija. Jo žinomumą stiprino istoriniai valdovai, didikai ir vėlesnė kultūra. Lietuvoje vardas niekada nebuvo masiškai paplitęs, tačiau buvo žinomas per platesnius europinius kultūrinius ryšius. Dabartinėje vartosenoje jis išlieka retokas, bet atpažįstamas.