Etimologija
Etimologiškai Martė artimiausia vardui Marta, kuris kilęs iš aramėjų kalbos žodžio, reiškiančio ponią ar šeimininkę. Dėl garsinės ir kultūrinės artumos ji taip pat siejama su Mart- vardais, nors jos tiesioginė kilmė skiriasi nuo Martyno. Lietuvių kalboje forma su -ė galūne suteikia vardui švelnumo ir trumpumo. Tai gera iliustracija, kaip skirtingos kilmės vardai gali suartėti dėl panašaus skambesio.
Kultūrinis kontekstas
Lietuvoje Martė dažnai vertinama kaip trumpas, jaukus ir estetiškas vardas. Jis tinka tiems, kurie ieško santūraus, neperkrauto ir lietuviškai skambančio vardo. Vardas gali turėti ir tradicinės moteriškos elegancijos atspalvį. Šiuolaikiniame vardyne jis skamba švelniai, bet ne pernelyg saldžiai.
Istorinis kontekstas
Trumpesnės moteriškų vardų formos lietuvių kalboje ilgainiui tapo ir savarankiškais vardais. Martė tokioje raidoje gali būti suvokiama kaip artima Martai, tačiau su savitu vietiniu skambesiu. Pastaraisiais dešimtmečiais panašūs trumpi vardai Lietuvoje tapo patrauklesni. Dėl to Martė gerai įsilieja į dabartines vardų tendencijas.