Etimologija
Etimologiškai Martys sietinas su šaknimi Mart-, būdinga vardams Martynas, Martinas ir kitoms giminingoms formoms. Tokia trumpa forma galėjo susidaryti per šnekamosios kalbos trumpinimą arba kaip savarankiška vietinė adaptacija. Pagrindinė gilesnė kilmė vis tiek veda į lotynišką Martinus. Lietuvių kalboje galūnė -ys dera su kai kuriais vyriškų vardų tipais ir suteikia savitą formą.
Kultūrinis kontekstas
Lietuvių vardyne Martys skamba neįprastai ir iš karto patraukia dėmesį. Jis gali būti suvokiamas kaip senoviškesnis arba tarmiškai savitas vardas. Dėl reto vartojimo šis vardas dažniau siejamas su individualumu nei su plačia tradicija. Vis dėlto jo artimumas Martyno vardui padeda išlaikyti kultūrinį atpažįstamumą.
Istorinis kontekstas
Tokios retos vardų formos dažniausiai išlikdavo regioninėje vartosenoje, metrikų įrašuose ar šeimų tradicijose. Martys nėra plačiai žinomas istorinis vardas, tačiau jis atspindi lietuviško vardyno įvairumą. Šiuolaikinėje Lietuvoje jis sutinkamas labai retai. Dėl to vardas labiau domina kaip išskirtinis ir netipiškas pasirinkimas.