Mona, Monė, Manė, Maniusė (lietuviški tarminiai variantai)[2]

Vardas 'Mona' yra trumpinys arba variantas vardų, kurie kilo iš hebrajų kalbos. Yra nuomonė, kad jis susijęs su hebrajų žodžiu 'monah', reiškiančiu 'tyrą', 'šventą'. Vardas galėjo atsirasti iš ilgesnių vardų, tokių kaip 'Monika', kuris yra graikų kilmės ir reiškia 'vienintelė', 'išskirtinė'.

Lietuvoje vardas 'Mona' yra populiarus dėl jo trumpumo ir gražumo. Jis dažnai asocijuojamas su tyrumu ir šventumu. Pasaulyje vardas 'Mona' yra plačiai naudojamas ir turi įvairių kultūrinių reikšmių, priklausomai nuo regiono.

Vardas 'Mona' atsirado viduramžiais, kai Europoje buvo populiarūs vardai, kilę iš hebrajų ir graikų kalbų. Lietuvoje šis vardas paplito kartu su krikščionybės plitimu. Istoriniu kontekstu, vardas 'Mona' buvo naudojamas nuo viduramžių ir yra išlikęs iki šių dienų.