Etimologija
Nijolės etimologija nėra visiškai aiški ir kalbinėje literatūroje aiškinama įvairiai. Dažnai vardas siejamas su lietuviškais gamtiniais, ypač vandens ir jūros, motyvais, taip pat su vardų kūrimo tradicija tautinio atgimimo laikotarpiu. Garsinė sandara leidžia jį sieti su poetiniais naujadarais, kurie turėjo skambėti lietuviškai ir estetiškai. Dėl to Nijolė laikoma savitai lietuvišku, o ne tiesiog skolintu vardu.
Kultūrinis kontekstas
Lietuvoje Nijolė turi stiprų kultūrinį atpažįstamumą ir dažnai suvokiama kaip klasikinis lietuviškas moters vardas. Jis ypač buvo mėgstamas šeimų, kurios vertino tautišką skambesį ir gamtos simboliką. Vardas siejamas su inteligencija, moteriškumu ir lietuviška poetine tradicija. Jis išlaiko šiltą ir pagarbų įvaizdį įvairiose kartose.
Istorinis kontekstas
Nijolė išpopuliarėjo XX amžiuje, ypač tuo laikotarpiu, kai Lietuvoje buvo aktyviai kuriamas ir stiprinamas tautinis vardynas. Tokie vardai buvo patrauklūs, nes skambėjo lietuviškai ir nebuvo tiesiogiai priklausomi nuo bažnytinės tradicijos. Vėliau vardas tapo vienu labiau atpažįstamų moteriškų vardų Lietuvoje. Pastaraisiais dešimtmečiais jis naujagimėms suteikiamas rečiau, tačiau tebėra gerai žinomas.