Etimologija
Vardas Olė kilo iš norvegų kalbos žodžio heilagr, kuris lietuvių kalboje reiškia „šventa, palaiminta, sveika, laiminga“. Jis yra susiformavęs iš senovės skandinavų vardo Helga, kuris vėliau paplito slavų tautose kaip Olga
Kultūrinis kontekstas
Vardas Olė nėra šventas, tačiau jo globėja yra Šv. Olga (Helga) Kijevietė, kuri minima lapkričio 7 dieną ir globoja atsivertusiuosius ir našles.
Istorinis kontekstas
Lietuvoje vardas Olė pradėtas teikti praėjusio amžiaus 2 dešimtmetyje. Labiausiai jis buvo mėgiamas praėjusio amžiaus 5-9 dešimtmečiuose. Šiuo metu šis vardas teikiamas rečiau, vidutiniškai mažiau nei 5 kartus per metus nuo 1999 metų.