Etimologija
Vardo šaknis „rūt-“ sietina su žodžiu „rūta“. Priesaginė ir galūninė sandara leidžia vardą laikyti lietuvišku darybiniu vediniu, sukurtu pagal tradicinius vyriškų vardų modelius. Tokie vardai lietuvių kalboje dažnai formuojami iš gamtinių ar simbolinių žodžių, pridedant vyriškumą žyminčius formantus. Etymologiškai tai vietinės kilmės vardas.
Kultūrinis kontekstas
Nors Rūtenis nėra dažnas, jo skambesys aiškiai įsilieja į lietuviško tautinio vardyno tradiciją. Vardas gali būti vertinamas kaip sąmoningas pasirinkimas tėvų, ieškančių reto, bet autentiško lietuviško vardo. Dėl ryšio su rūta jis netiesiogiai paveldi ir dalį šio augalo simbolinės reikšmės. Tai vardas, kuriame susitinka gamta, kalba ir kultūrinė tapatybė.
Istorinis kontekstas
Rūtenis nebuvo plačiai paplitęs istoriniuose vardynuose, tačiau tokio tipo vardai ypač išryškėjo moderniuoju laikotarpiu, kai buvo gaivinami bei kuriami lietuviški vardai. XX amžiuje ir vėliau tokie vardai pradėti vertinti dėl jų tautinio savitumo. Dėl reto vartojimo vardas išliko labiau išskirtinis nei tradicinis. Šiandien jis sutinkamas nedažnai.