Sikstas

Vardas siejamas su lotyniška forma „Sixtus“, kuri greičiausiai kilo iš graikiškos kilmės vardo, susijusio su skaitvardiniu pagrindu „šeštas“ ar „šešetas“. Per lotynų bažnytinę tradiciją vardas paplito kaip aukšto rango dvasininkų vardas. Lietuviškoje vartosenoje įsitvirtino forma Sikstas, prisitaikiusi prie lietuvių kalbos garsyno. Nors etimologija yra sena, dabartinėje kultūroje vardas pirmiausia atpažįstamas per istorinę tradiciją.

Lietuvoje Sikstas turi ryškų bažnytinį ir istorinį atspalvį. Tai vardas, kuris dažniau siejamas su kalendoriumi, šventųjų vardais ir Vakarų krikščionybės paveldu nei su kasdieniu plačiu vartojimu. Dėl retumo jis gali skambėti išskirtinai ir net kiek archajiškai. Tokie vardai neretai pasirenkami siekiant išlaikyti ryšį su tradicija.

Vardas Lietuvoje buvo žinomas nuo laikų, kai per bažnytinę tradiciją paplito lotyniškos kilmės šventųjų vardai. Tačiau jis niekada netapo plačiai vartojamu tarp gyventojų. Istoriškai jo žinomumą labiau palaikė religiniai tekstai ir popiežių vardai. Šiandien Sikstas išlieka retu, bet kultūriškai atpažįstamu vardu.