Etimologija
Vardo etimologija siejama su lietuvių kalbos šaknimi „val-“, aptinkama žodžiuose „valia“, „valdyti“, „valdžia“. Taip pat galimas ryšys su senaisiais dvikamieniais vardais, kuriuose šis dėmuo buvo pirmasis arba antrasis sandas. Trumpa forma Valius galėjo susiformuoti kaip savarankiškas vardas iš ilgesnių asmenvardžių ar jų mažybinių variantų. Kalbiniu požiūriu vardas atitinka lietuvių vardų darybos modelį su galūne „-ius“.
Kultūrinis kontekstas
Lietuvoje Valius vertinamas kaip savitas ir gana lietuviškai skambantis vardas. Jis gali būti pasirenkamas šeimų, ieškančių trumpų, tradicijos įkvėptų, bet nebanalių vardų. Tokie vardai dažnai siejami su tautiniu tapatumu ir pagarba senajai lietuvių vardų sistemai. Nors Valius nėra vienas dažniausių, jo skambesys atpažįstamas ir lengvai prigyja lietuviškoje aplinkoje.
Istorinis kontekstas
Trumpieji lietuviški vardai ypač išryškėjo renkant ir fiksuojant tautinį vardyną XIX–XX amžiais. Valius galėjo gyvuoti tiek kaip savarankiškas vardas, tiek kaip šnekamoji ar trumpesnė kitų vardų forma. Moderniuoju laikotarpiu tokie vardai įgavo papildomą vertę kaip lietuviškos tapatybės ženklai. Pastaraisiais dešimtmečiais jie vertinami dėl autentiškumo ir išskirtinumo.