Vitalius

Vitalius kildinamas iš lotynų kalbos žodžio vitalis, reiškiančio „gyvybinis“ arba „gyvas“. Vėlesnėse kalbose susiformavo įvairios šio vardo formos, o lietuvių kalboje įsitvirtino variantas su galūne -ius. Ši galūnė leidžia vardą natūraliai linksniuoti ir pritaikyti prie lietuvių vardų sistemos. Reikšmės branduolys per visus kalbinius variantus išliko tas pats – gyvenimo jėga.

Lietuvoje Vitalius suvokiamas kaip rimtas, skambus ir tarptautinis vardas. Jis tinka tiems, kurie vertina klasikinius, aiškią reikšmę turinčius vardus. Vardas neturi archajiško atspalvio, tačiau ir neatrodo trumpalaikės mados produktas. Dėl to jis išlaiko solidumo ir stabilumo įspūdį.

Lietuvoje tokio tipo lotyniškos kilmės vardai ypač paplito XX amžiuje, kai vardynas tapo įvairesnis. Vitalius įsitvirtino greta kitų tarptautinių vardų, vartotų tiek pasaulietinėje, tiek platesnėje kultūrinėje aplinkoje. Nors tai nėra vienas pačių seniausių tradicinių lietuviškų vardų, jis tapo pažįstamas kelioms kartoms. Šiandien vardas dažnesnis tarp suaugusių vyrų nei tarp naujagimių.