Etimologija
Pirmasis dėmuo vyd- siejamas su regėjimu, išvydimu ir suvokimu. Antroji vardo dalis -otas lietuvių vardyne pasitaiko kaip vardinis formantas, padedantis kurti savarankišką asmenvardžio formą. Vardas todėl suprantamas kaip kilęs iš senosios šaknies, susijusios su įžvalga, o vėliau įgavęs savitą fonetinę išraišką. Vydotas kalbiškai dera prie kitų lietuviškų vardų su dėmeniu Vyd-.
Kultūrinis kontekstas
Lietuviškoje kultūroje Vydotas svarbus kaip aiškiai baltiško skambesio vardas, išsiskiriantis santūrumu. Jis gali būti patrauklus tiems, kurie nori lietuviško vardo be akivaizdžių skolinių ar tarptautinių madų poveikio. Tokie vardai dažnai vertinami kaip prasmingi, orūs ir ilgaamžiai. Vydotas perteikia santūrų vyriškumą ir pagarbą tradicijai.
Istorinis kontekstas
Senųjų lietuviškų vardų sandaros elementai išliko per daugelį amžių, nors konkretūs vardai ne visada buvo plačiai vartojami. Vydotas labiau sietinas su vėlesniu susidomėjimu tautinės kilmės vardais nei su nenutrūkusia masine istorine tradicija. XX amžiuje ir po nepriklausomybės atkūrimo tokių vardų pasirinkimas tapo sąmoningo tapatybės puoselėjimo ženklu. Dėl to vardas įgijo naują aktualumą tarp lietuviškų vardų mėgėjų.