Etimologija
Vardas Nojus siejamas su hebrajų vardu Noach. Dažniausiai jo reikšmė aiškinama per hebrajų šaknį, susijusią su poilsiu, ramybe ar atokvėpiu. Į lietuvių kalbą forma Nojus pateko per krikščionišką vardyno tradiciją ir Biblijos vertimus. Tarptautinėje erdvėje šiam vardui artimos formos yra Noah, Noe, Noé, tačiau lietuvių kalboje įsitvirtino savita forma Nojus.
Kultūrinis kontekstas
Lietuvoje Nojus vertinamas kaip moderniai skambantis, bet kartu religine prasme prasmingas vardas. Jis tinka šeimoms, ieškančioms vardo, kuris būtų lengvai atpažįstamas tarptautinėje aplinkoje. Vardas dažnai siejamas su dorumu, atsakomybe ir šeimos vertybėmis. Dėl trumpos ir aiškios formos Nojus tapo patrauklus ir šiuolaikinėje lietuviškoje vardų kultūroje.
Istorinis kontekstas
Biblinėje tradicijoje Nojus žinomas jau tūkstantmečius, tačiau Lietuvoje šis vardas ilgą laiką nebuvo tarp dažniausių. Ryškesnis jo populiarėjimas pastebimas XX amžiaus pabaigoje ir ypač XXI amžiuje. Tai sietina su platesne tarptautinių biblinių vardų sklaida ir trumpų, aiškių vardų mada. Šiandien Nojus yra vienas geriau atpažįstamų naujesnės bangos vardų Lietuvoje.