Etimologija
Vardą sudaro du lietuvių kalbai būdingi dėmenys: nor-, siejamas su žodžiais „noras“, „norėti“, ir -vil-, kuris dažnai aiškinamas kaip susijęs su „viltimi“, „vylimu“ ar senųjų vardų kamienu, turinčiu valios bei siekio atspalvį. Lietuvių dvikamieniuose varduose tokie kamienai dažnai perteikdavo pageidaujamas savybes. Norvilas todėl gali būti suprantamas kaip vardas, išreiškiantis trokštamą valią, troškimą ar vilties kupiną ryžtą. Tai autentiškos lietuviškos darybos vardas.
Kultūrinis kontekstas
Lietuviškoje kultūroje Norvilas vertinamas kaip savas, senoviškai skambantis vardas. Jis siejamas su tautiniu tapatumu, pagarba lietuvių kalbai ir senajam vardynui. Tokie vardai dažnai pasirenkami norint išlaikyti ryšį su baltų paveldą menančia tradicija. Vardas taip pat skamba solidžiai ir iškilmingai, todėl palieka stiprų įspūdį.
Istorinis kontekstas
Dvikamieniai lietuvių vardai plačiai vartoti iki krikščionybės įsitvirtinimo ir dar ilgai gyvavo greta krikščioniškų vardų. Norvilas priklauso tai vardų grupei, kuri atspindi senąją baltų vardų sandarą. Vėlesniais amžiais tokie vardai dažniau išliko pavardėse, tačiau XX–XXI amžiais dalis jų atgimė kaip vardai. Norvilas šiandien suvokiamas kaip tradicinis, bet ne pernelyg dažnas pasirinkimas.