Etimologija
Vytautė etimologiškai remiasi vardu Vytautas, kurio antrasis dėmuo siejamas su žodžiu „tauta“. Taigi vardas semantiškai išlaiko ryšį su tautiškumo, bendruomenės ir vedimo idėja. Moteriška galūnė -ė yra natūralus lietuvių kalbos būdas pritaikyti istorinį vardą moteriškai formai. Tai palyginti naujesnis, bet aiškiai lietuviškas darybinis vardas.
Kultūrinis kontekstas
Lietuvoje Vytautė vertinama kaip stipriai tautinį atspalvį turintis moteriškas vardas. Jį renkasi šeimos, norinčios išlaikyti ryšį su istorija, bet ieškančios moteriškos formos. Vardas turi orų, rimtą ir kiek iškilmingą skambesį. Jis gali būti suvokiamas kaip savito, bet aiškiai lietuviško identiteto ženklas.
Istorinis kontekstas
Skirtingai nei Vytautas, vardas Vytautė istoriniuose šaltiniuose nėra seniai ir plačiai paliudytas. Tai labiau modernios lietuvių vardų vartosenos rezultatas, kai iš istorinių vyriškų vardų imtos kurti moteriškos formos. Tokia tendencija ypač sustiprėjo XX amžiuje, didėjant dėmesiui tautiniam vardynui. Dėl to Vytautė laikoma naujesniu, bet tradiciją pratęsiančiu vardu.